Telefonas pasiteirauti ir užsiregistruoti (8 5) 233 9284

                      Administracija      tel. (8 5) 260 8885
                                                     
                                                    




                                                                                                                                                                      
                  





Pakalbėkime apie senus

Nuolat kartojama, kad koronavirusas pavojingiausias seniems ir sunkiai sergantiems. Girdime pranešimus apie nuo viruso mirštančius žmones. Dažniausiai tai seni. Tai didina seniems žmonėms ir taip būdingą nesaugumo jausmą. Jie prašomi neiti iš namų. Jiems šiandien kaip niekad priskiriamas pasyvus vaidmuo visuomenėje.

Seni žmonės išgyvena, kad jie negali įprastai bendrauti su savo vaikais, anūkais, negali padėti jaunesniems, jiems patiems sunku prašyti pagalbos ir ją priimti. Dažnai jaučiasi mažai vertingi, našta vaikams, kitiems, kurie jais dabar rūpinasi. Jaučiasi vieniši, nustumti į užribį. Ypač sunku tiems, kurie visą gyvenimą buvo aktyvūs, rūpinosi kitais. Jiems sunku nusistatyti savo atsakomybės ribas, jaustis svarbiais, reikalingais. Turime įsiklausyti į jų žodžius. Rūpinimasis senais, neįgaliais rodo visuomenės brandą.

Senam žmogui pirmoje vietoje yra šeima ir vaikai. Svarbu ramybė ir poilsis, gera sveikata, darbas pagal savo jėgas, užimtumas bei reikalingumas žmonėms.

Ir senatvėje žmogus sprendžia svarbias vystymosi užduotis. Jis mokosi prisitaikyti prie mažėjančio fizinio pajėgumo ir silpnėjančios sveikatos, prie sumažėjusių pajamų (pakankamos pajamos užtikrina saugumą). Turi išmokti gyventi po vyro ar žmonos mirties, pritapti prie savo amžiaus žmonių, turėti savo psichologinę erdvę. Jis mokosi prisitaikyti prie naujų socialinių vaidmenų: senelių, prosenelių, našlių. Senas žmogus patiria daug artimų žmonių netekčių, išgyvena daug gedulo. Svarbu susigyventi su visu ankstesniu savo gyvenimu, įprasminti jį. Tai leidžia jaustis ramiau, pasiruošti artėjančiai mirčiai.

Seni žmonės šiandien labai reikalingi ne tik būdami pasyvūs.

Padėkokime jiems už visa, ką jie padarė per visą savo gyvenimą. Be jų indėlio neturėtume to, ką turime šiandien. Padėkokime jiems, kad laikosi karantino taisyklių. Tai labai svarbus jų indėlis. Pasakykime, koks mums svarbus jų buvimas, rami laikysena gyvenimo pabaigoje. Nebijokime su jais pasikalbėti ir apie artėjančią mirtį. Išgirskime jų prašymus, pageidavimus, baimes. Priimkime tai kaip dovaną mums, jaunesniems. Ačiū už jų išmintį ir patirtį. Jie mus moko, stiprina.

Paprašykime papasakoti svarbias šeimos istorijas, pasidalinti prisiminimais. Pavartykime kartu užmirštą nuotraukų albumą. Paprašykime patarimų kaip tai buvo daroma sunkiais laikais seniau. Leiskime jiems aktyviai dalyvauti.

Pagalbos, kurios reikia seniems, jie nusipelnė. Jie verti meilės tokie, kokie yra.

Dėkokime seniems.

Dėkokime.

 

Jūsų Regina Morkūnienė,

+370 676 64542

Kodėl dėvime kaukes?

Parašykite mums

Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

Apklausos anketa